Kibernetinis saugumas sistemoms, nuo kurių priklauso pacientų priežiūra

Sveikatos priežiūros organizacijos valdo vienus jautriausių duomenų ir kartu teikia paslaugas, kurių veiklos sutrikimas gali turėti tiesioginį poveikį pacientų priežiūrai.

Ligoninės, klinikos, diagnostikos centrai, laboratorijos ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos vis labiau priklauso nuo elektroninių sveikatos sistemų, medicinos įrangos, debesijos paslaugų, nuotolinės prieigos ir tarpusavyje integruotų informacinių sistemų.

Kibernetinis incidentas gali reikšti ne tik prarastus ar nutekintus duomenis. Jis gali sutrikdyti registraciją, diagnostiką, laboratorijų veiklą, prieigą prie pacientų informacijos ar kitus kritinius sveikatos priežiūros procesus.

AVEDUS projektuoja, diegia ir prižiūri sveikatos priežiūros organizacijoms skirtus kibernetinio saugumo sprendimus, padedančius apsaugoti pacientų duomenis, medicinos sistemas, vartotojų identitetus ir tinklo infrastruktūrą bei didinti organizacijos atsparumą kibernetiniams incidentams.

Sveikatos sektoriaus kibernetinis saugumas

Sveikatos priežiūros infrastruktūra yra sudėtinga ir nevienalytė.

Joje gali veikti:

• ligoninių informacinės sistemos;

• elektroninių sveikatos įrašų sistemos;

• laboratorijų informacinės sistemos;

• diagnostikos sistemos;

• medicinos įranga;

• PACS ir medicininių vaizdų sistemos;

• darbuotojų darbo vietos;

• serveriai ir duomenų bazės;

• debesijos paslaugos;

• pacientų portalai;

• telemedicinos sprendimai;

• IoT ir specializuoti medicinos įrenginiai.

Kiekvienai iš šių sistemų gali būti reikalingas skirtingas apsaugos lygis, tačiau jos turi būti vertinamos kaip viena tarpusavyje susijusi infrastruktūra.

Pacientų duomenų apsauga

Sveikatos informacija yra ypač jautri.

Medicininiai įrašai, tyrimų rezultatai, diagnozės, gydymo istorija ir kita paciento informacija turi būti apsaugota nuo neteisėtos prieigos, pakeitimo, praradimo ar nutekėjimo.

Duomenų apsauga turi užtikrinti tris pagrindinius principus:

Konfidencialumą – informaciją gali pasiekti tik tam teisę turintys vartotojai.

Vientisumą – medicininiai duomenys negali būti neautorizuotai pakeisti.

Prieinamumą – gydytojui reikalinga informacija turi būti pasiekiama tada, kai jos reikia pacientui gydyti.

Todėl duomenų apsauga turi būti integruota į visą sveikatos priežiūros organizacijos kibernetinio saugumo architektūrą.

Identiteto ir prieigos valdymas

Sveikatos priežiūros sistemomis naudojasi daug skirtingų vartotojų – gydytojai, slaugytojai, laboratorijų darbuotojai, administracija, IT specialistai ir išoriniai partneriai.

Ne visiems jiems turi būti suteikiama vienoda prieiga.

Prieigos valdymas gali apimti:

• daugiafaktorę autentifikaciją (MFA);

• centralizuotą identiteto valdymą;

• Single Sign-On (SSO);

• vaidmenimis pagrįstą prieigą;

• Least Privilege principą;

• privilegijuotų paskyrų valdymą;

• periodinę vartotojų teisių peržiūrą;

• trečiųjų šalių prieigos kontrolę.

Vartotojas turi matyti tik tą informaciją ir sistemas, kurių jam reikia konkrečioms funkcijoms atlikti.

Privilegijuotų paskyrų apsauga

Administratorių paskyros gali suteikti plačią prieigą prie serverių, duomenų bazių, medicinos sistemų, tinklo infrastruktūros ir atsarginių kopijų.

Todėl jų kompromitavimas gali turėti itin didelį poveikį.

PAM (Privileged Access Management) sprendimai gali padėti:

• centralizuotai valdyti administravimo prieigas;

• apsaugoti privilegijuotus prisijungimo duomenis;

• suteikti administratoriaus teises tik tada, kai jų reikia;

• riboti prieigos galiojimo laiką;

• registruoti administravimo sesijas;

• kontroliuoti išorinių tiekėjų prieigą.

Administravimo prieigos turi būti atskirtos nuo kasdienio vartotojo darbo.

Medicinos įrangos saugumas

Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros įstaigoje prie tinklo jungiasi vis daugiau medicinos įrangos.

Tai gali būti:

• diagnostikos įrenginiai;

• pacientų stebėjimo sistemos;

• medicininių vaizdų įranga;

• laboratorinė įranga;

• infuzinės sistemos;

• specializuoti medicininiai kompiuteriai;

• kiti prijungti medicinos įrenginiai.

Dalis šių sistemų turi ilgą gyvavimo ciklą ir ne visada gali būti apsaugotos tradicinėmis darbo vietoms skirtomis saugumo priemonėmis.

Todėl svarbu žinoti, kokia įranga prijungta prie tinklo, su kuo ji komunikuoja ir kokią prieigą jai iš tikrųjų reikia suteikti.

Medicinos įrangos tinklo segmentavimas

Medicinos įranga neturėtų būti nekontroliuojamai prijungta prie bendro darbuotojų tinklo.

Tinklo segmentavimas leidžia atskirti:

Darbuotojų darbo vietas

Serverius ir kritines sistemas

Medicinos įrangą

IoT įrenginius

Svečių tinklą

Administravimo infrastruktūrą

Viešai pasiekiamas sistemas

Ryšiai tarp šių segmentų leidžiami tik pagal realų poreikį. Tai padeda apriboti galimos kibernetinės atakos plitimą.

Tinklo prieigos kontrolė – NAC

Sveikatos priežiūros organizacijos tinkle gali veikti tūkstančiai skirtingų įrenginių.

NAC (Network Access Control) padeda identifikuoti, kas jungiasi prie tinklo, ir automatiškai pritaikyti atitinkamą prieigos politiką.

Pavyzdžiui:

Darbuotojo kompiuteris → Darbuotojų tinklas

Medicinos įrenginys → Medicinos įrangos segmentas

IoT įrenginys → Ribotas IoT tinklas

Svečias → Tik interneto prieiga

Nežinomas įrenginys → Ribota arba blokuojama prieiga

Tai suteikia geresnį infrastruktūros matomumą ir padeda sumažinti neautorizuotų įrenginių keliamą riziką.

Galinių įrenginių apsauga

Gydytojų, administracijos ir kitų darbuotojų kompiuteriai gali tapti pradiniu kibernetinės atakos tašku.

Phishing laiškas, kenkėjiškas dokumentas ar nepašalintas programinės įrangos pažeidžiamumas gali suteikti užpuolikui prieigą prie organizacijos infrastruktūros.

Todėl galinių įrenginių apsauga gali apimti:

• EDR;

• XDR;

• antivirusinę apsaugą;

• aplikacijų kontrolę;

• įrenginių kontrolę;

• pažeidžiamumų valdymą;

• saugumo konfigūracijų kontrolę.

EDR/XDR leidžia aptikti ne tik žinomą kenkėjišką programinę įrangą, bet ir įtartiną elgseną.

Ransomware atsparumas

Ransomware yra viena reikšmingiausių sveikatos sektoriaus kibernetinių grėsmių. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA analizėse ransomware nuolat išskiriamas tarp pagrindinių sveikatos organizacijas veikiančių incidentų.

Sėkminga ransomware ataka gali padaryti nepasiekiamas pacientų bylas, laboratorijų sistemas, serverius, failų saugyklas ir kitus sveikatos priežiūrai svarbius išteklius.

Todėl apsauga turi būti daugiasluoksnė:

Elektroninio pašto apsauga → MFA → EDR/XDR → Serverių apsauga → Segmentavimas → PAM → SIEM/SOC → Izoliuotos atsarginės kopijos.

Tikslas – ne tik užkirsti kelią infekcijai, bet ir neleisti jai išplisti visoje infrastruktūroje.

Elektroninio pašto apsauga

Elektroninis paštas išlieka vienu pagrindinių būdų atakuoti organizacijos darbuotojus.

Phishing gali būti naudojamas:

• prisijungimo duomenims pavogti;

• kenkėjiškiems failams pristatyti;

• vartotojo paskyrai perimti;

• finansiniam sukčiavimui;

• pradinei prieigai prie infrastruktūros gauti.

Elektroninio pašto apsauga gali apimti phishing ir šlamšto filtravimą, kenkėjiškų failų bei nuorodų analizę, siuntėjo autentiškumo kontrolę ir integraciją su kitomis saugumo sistemomis.

Pažeidžiamumų valdymas

Sveikatos priežiūros infrastruktūroje gali veikti tiek naujos, tiek daugelį metų eksploatuojamos sistemos.

Todėl svarbu nuolat žinoti, kokių pažeidžiamumų turi:

• serveriai;

• darbo vietos;

• tinklo įranga;

• interneto aplikacijos;

• medicinos sistemos;

• kiti infrastruktūros komponentai.

Pažeidžiamumai turi būti prioritetizuojami ne vien pagal techninį kritiškumą.

Svarbu įvertinti, ar sistema tiesiogiai pasiekiama, kokią funkciją ji atlieka ir kokį poveikį jos kompromitavimas galėtų turėti pacientų priežiūrai.

Senesnių medicinos sistemų apsauga

Medicinos įrangos gyvavimo ciklas dažnai yra ilgesnis nei įprastos IT infrastruktūros.

Todėl gali būti naudojamos sistemos, kurių operacinės sistemos nebepalaikomos arba kurioms negalima paprastai įdiegti standartinės endpoint apsaugos.

Jeigu tokios sistemos negalima nedelsiant atnaujinti ar pakeisti, rizika gali būti mažinama naudojant kompensuojančias priemones:

• tinklo segmentavimą;

• prieigos ribojimą;

• ugniasienes;

• tinklo srauto stebėjimą;

• griežtesnę administravimo kontrolę.

Svarbiausia – nepalikti senesnės sistemos nekontroliuojamai prieinamos iš visos organizacijos infrastruktūros.

Aplikacijų ir pacientų portalų apsauga

Pacientų portalai, registracijos sistemos, telemedicinos platformos ir kitos viešai pasiekiamos aplikacijos gali tapti tiesioginiu atakų taikiniu.

Jų apsauga gali apimti:

• WAF;

• API Security;

• DDoS apsaugą;

• Bot Management;

• MFA;

• pažeidžiamumų vertinimą;

• įsilaužimų testavimą;

• saugumo įvykių stebėjimą.

Aplikacijų apsauga turi būti derinama su saugiu programiniu kodu ir tinkamu vartotojų prieigos valdymu.

DDoS apsauga

Viešai pasiekiamos sveikatos priežiūros sistemos turi išlikti prieinamos ir kibernetinės atakos metu.

DDoS atakomis gali būti siekiama sutrikdyti:

• pacientų portalus;

• registracijos sistemas;

• viešas interneto svetaines;

• API;

• kitas internetines paslaugas.

Priklausomai nuo infrastruktūros gali būti naudojama vietinė, debesijos arba hibridinė DDoS apsauga.

Kritinių paslaugų prieinamumas turi būti vertinamas kaip bendros veiklos tęstinumo strategijos dalis.

SIEM ir saugumo analitika

Sveikatos priežiūros infrastruktūra generuoja didelį kiekį saugumo informacijos.

SIEM gali centralizuotai rinkti duomenis iš:

• ugniasienių;

• EDR/XDR;

• serverių;

• Active Directory;

• medicinos sistemų;

• VPN ir ZTNA;

• debesijos infrastruktūros;

• aplikacijų;

• kitų saugumo šaltinių.

Koreliuojant skirtingus įvykius galima greičiau aptikti paskyrų kompromitavimą, privilegijų eskalavimą, įtartinus prisijungimus ir kitus galimos atakos požymius.

SOC/MDR

Vien saugumo technologijų įdiegimo nepakanka.

Jų generuojamus įspėjimus reikia nuolat analizuoti ir nustatyti, kurie iš jų reiškia realią grėsmę.

SOC/MDR paslauga gali padėti užtikrinti:

• nuolatinę saugumo stebėseną;

• įspėjimų analizę;

• incidentų identifikavimą;

• grėsmių paiešką;

• incidentų eskalavimą;

• reagavimo inicijavimą.

Kuo anksčiau aptinkama kibernetinė ataka, tuo didesnė tikimybė ją sustabdyti prieš paveikiant kritines sveikatos priežiūros sistemas.

Reagavimas į incidentus

Kibernetinio incidento metu sveikatos priežiūros organizacijoje svarbu vertinti ne tik IT sistemų būklę, bet ir poveikį pacientų priežiūrai.

Reagavimo plane turi būti aišku:

Kas atsakingas už incidento valdymą?

Kokios sistemos yra kritinės?

Ką galima izoliuoti?

Kokių sistemų negalima išjungti be papildomo įvertinimo?

Kaip bus tęsiama pacientų priežiūra?

Kaip bus atkuriamos sistemos?

Incidentų valdymo procedūros turi būti parengtos ir išbandytos dar prieš realų kibernetinį incidentą.

Atsarginės kopijos ir sistemų atkūrimas

Sveikatos priežiūros organizacijos turi būti pasirengusios scenarijui, kai dalis IT infrastruktūros tampa nepasiekiama.

Atsarginių kopijų strategija gali apimti:

• kelias duomenų kopijas;

• geografiškai atskirtą saugojimą;

• nekintamas kopijas;

• offline arba izoliuotas kopijas;

• kopijų šifravimą;

• MFA administravimo prieigai;

• periodinius atkūrimo testus.

Svarbu turėti ne tik duomenų kopijas, bet ir aiškiai žinoti, kokias sistemas ir kokia tvarka reikės atkurti pirmiausia.

Veiklos tęstinumas

Sveikatos priežiūros įstaigoje ne kiekviena sistema yra vienodai kritinė.

Todėl reikia nustatyti, kokių sistemų sutrikimas turėtų didžiausią poveikį pacientų priežiūrai.

Pagal tai gali būti nustatomi:

• kritinių sistemų prioritetai;

• RTO;

• RPO;

• alternatyvūs darbo procesai;

• atkūrimo seka;

• atsakingi darbuotojai.

Tikslas – užtikrinti, kad net ir rimto kibernetinio incidento metu svarbiausios sveikatos priežiūros paslaugos galėtų būti tęsiamos arba kuo greičiau atkurtos.

Trečiųjų šalių ir tiekėjų saugumas

Sveikatos priežiūros infrastruktūra dažnai priklauso nuo medicinos įrangos gamintojų, programinės įrangos tiekėjų, laboratorijų sistemų integratorių ir kitų išorinių partnerių.

Jiems gali reikėti nuotolinės prieigos prie svarbių sistemų.

Tokios prieigos turi būti kontroliuojamos naudojant:

• individualias paskyras;

• MFA;

• PAM arba ZTNA;

• riboto galiojimo prieigas;

• prieigą tik prie konkrečių sistemų;

• administravimo sesijų registravimą.

Tiekėjo prieiga neturi tapti nekontroliuojamu keliu į sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

Debesijos saugumas

Sveikatos organizacijos vis dažniau naudoja debesijos ir SaaS paslaugas.

Debesijos saugumas turi apimti:

• identiteto kontrolę;

• MFA;

• saugias konfigūracijas;

• duomenų šifravimą;

• prieigos teisių valdymą;

• saugumo įvykių rinkimą;

• atsargines kopijas;

• nuolatinę stebėseną.

Debesijos paslaugos turi būti integruotos į bendrą organizacijos kibernetinio saugumo architektūrą.

Europos sveikatos duomenų erdvė – EHDS

Europos sveikatos duomenų erdvės (EHDS) reglamentas kuria bendrą elektroninių sveikatos duomenų naudojimo ir apsikeitimo sistemą Europos Sąjungoje bei numato saugumo ir sąveikumo reikalavimus elektroninių sveikatos įrašų sistemoms. Reglamentas įsigaliojo 2025 m. kovo 26 d., o jo reikalavimai taikomi etapais.

Didėjant sveikatos duomenų mainams, kartu didėja poreikis užtikrinti, kad informacija būtų perduodama, saugoma ir naudojama saugiai.

Todėl sveikatos duomenų apsauga turi būti vertinama ne izoliuotai, o kaip bendros identiteto, aplikacijų, tinklo ir duomenų saugumo architektūros dalis.

NIS2 ir sveikatos sektorius

Sveikatos sektorius yra viena iš sričių, kuriai NIS2 kontekste skiriamas ypatingas dėmesys kibernetiniam atsparumui.

Organizacijoms svarbu sistemingai valdyti:

• kibernetines rizikas;

• incidentus;

• veiklos tęstinumą;

• tiekimo grandinės saugumą;

• pažeidžiamumus;

• vartotojų prieigas;

• autentifikavimą;

• saugumo stebėseną.

Todėl NIS2 pasirengimas sveikatos priežiūros organizacijoje turi apimti ne tik dokumentaciją, bet ir realiai veikiančias technines saugumo priemones.

Zero Trust sveikatos priežiūroje

Sveikatos priežiūros infrastruktūroje vartotojai ir įrenginiai neturėtų būti laikomi patikimais vien todėl, kad jie yra vidiniame tinkle.

Zero Trust modelis vertina:

Kas yra vartotojas?

Kokį įrenginį jis naudoja?

Ar įrenginys atitinka saugumo reikalavimus?

Kokių duomenų ar sistemų jam reikia?

Ar ši prieiga atitinka nustatytą politiką?

Tai leidžia pereiti nuo plataus pasitikėjimo vidiniu tinklu prie tiksliai kontroliuojamos prieigos prie konkrečių sistemų.

Saugumas neturi trukdyti pacientų priežiūrai

Sveikatos apsaugos sektoriuje saugumo priemonės turi būti projektuojamos atsižvelgiant į realius klinikinius procesus.

Technologiškai griežčiausia saugumo taisyklė nebūtinai yra geriausias sprendimas, jeigu ji neleidžia gydytojui laiku pasiekti pacientui gydyti reikalingos informacijos.

Todėl prieš diegiant saugumo priemones svarbu įvertinti:

• sistemos kritiškumą;

• klinikinio proceso poreikius;

• leistiną prastovą;

• įrangos gamintojo reikalavimus;

• vartotojų darbo procesus;

• galimą poveikį pacientų saugai.

Tikslas – pasiekti aukštą kibernetinio saugumo lygį išlaikant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Daugiasluoksnė sveikatos priežiūros apsauga

Efektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūros apsauga nėra vienas produktas.

Ji kuriama derinant kelis saugumo sluoksnius:

Identitetas ir MFA → Tinklo segmentavimas ir NAC → Endpoint bei serverių apsauga → Medicinos įrangos apsauga → Aplikacijų ir duomenų saugumas → SIEM/SOC → Incidentų valdymas → Atsarginės kopijos ir atkūrimas.

Toks modelis padeda sumažinti kibernetinio incidento tikimybę, apriboti jo plitimą ir užtikrinti greitesnį kritinių paslaugų atkūrimą.

Kodėl AVEDUS?

Kompleksinis požiūris

Sveikatos priežiūros infrastruktūrą vertiname kaip vientisą tinklo, vartotojų, serverių, medicinos įrangos, aplikacijų ir duomenų ekosistemą.

Nuo prevencijos iki incidentų valdymo

Galime apjungti tinklo saugumą, EDR/XDR, identiteto apsaugą, SIEM, SOC/MDR, pažeidžiamumų vertinimą ir reagavimą į incidentus.

Medicinos įrangos ir IoT apsauga

Padedame didinti prie tinklo prijungtos specializuotos įrangos matomumą, segmentuoti ją ir kontroliuoti komunikaciją su kitomis sistemomis.

NIS2 ir kibernetinis atsparumas

Techninius saugumo sprendimus galime projektuoti kaip platesnio organizacijos NIS2 pasirengimo ir kibernetinio atsparumo proceso dalį.

Nuo vertinimo iki priežiūros

AVEDUS gali įvertinti esamą infrastruktūrą, suprojektuoti tikslinę saugumo architektūrą, įdiegti reikalingus sprendimus ir užtikrinti jų tolesnę priežiūrą.