Kritinių procesų apsauga nuo kibernetinių grėsmių

Pramonės, energetikos, gamybos, transporto ir kitų kritinių sektorių veikla vis labiau priklauso nuo tarpusavyje sujungtų informacinių ir operacinių technologijų.

OT ir ICS sistemos, kurios anksčiau veikė izoliuotai, šiandien vis dažniau integruojamos su IT infrastruktūra, nuotolinio valdymo sistemomis, debesijos paslaugomis ir išorinių tiekėjų sprendimais.

Tai didina efektyvumą, tačiau kartu plečia kibernetinių atakų paviršių.

AVEDUS projektuoja, diegia ir integruoja OT bei ICS kibernetinio saugumo sprendimus, padedančius užtikrinti kritinių sistemų matomumą, kontroliuoti prieigą, segmentuoti infrastruktūrą, aptikti kibernetines grėsmes ir didinti organizacijos atsparumą incidentams.

Kas yra OT ir ICS saugumas?

OT (Operational Technology) – technologijos, naudojamos fiziniams procesams, įrenginiams ir infrastruktūrai valdyti bei stebėti.

ICS (Industrial Control Systems) – pramoninių valdymo sistemų visuma, apimanti SCADA, PLC, DCS ir kitus technologinių procesų valdymo komponentus.

Tokios sistemos naudojamos gamybos linijose, energetikos infrastruktūroje, vandens tiekimo sistemose, transporto infrastruktūroje, pastatų valdyme ir daugelyje kitų sričių.

Tradicinėje IT aplinkoje daug dėmesio skiriama duomenų konfidencialumui. OT aplinkoje prioritetai dažnai kitokie.

Čia ypač svarbūs:

Prieinamumas – technologinis procesas turi veikti nepertraukiamai.

Vientisumas – valdymo komandos ir procesų duomenys negali būti neautorizuotai pakeisti.

Sauga – kibernetinis incidentas negali kelti grėsmės žmonėms, įrangai ar aplinkai.

Todėl tradicinių IT saugumo metodų ne visada galima tiesiogiai pritaikyti OT infrastruktūrai.

IT ir OT konvergencija

Šiuolaikinėse organizacijose riba tarp IT ir OT infrastruktūros mažėja.

Gamybos duomenys perduodami į verslo sistemas, technologinius procesus reikia stebėti nuotoliniu būdu, o įrangos gamintojams ir priežiūros partneriams suteikiama nuotolinė prieiga.

Kiekviena tokia integracija sukuria potencialų kelią tarp IT ir OT aplinkų.

Todėl vienas svarbiausių OT saugumo tikslų – kontroliuoti ryšius tarp skirtingų infrastruktūros zonų ir neleisti IT aplinkoje prasidėjusiam incidentui nekontroliuojamai išplisti į kritines technologines sistemas.

OT infrastruktūros matomumas

Negalima apsaugoti to, ko nematome.

Daugelyje OT aplinkų veikia įrenginiai, kurie buvo įdiegti prieš daugelį metų ir nėra centralizuotai inventorizuoti.

Organizacija ne visada tiksliai žino:

• kokie OT įrenginiai prijungti prie tinklo;

• kokias operacines sistemas ir programinės įrangos versijas jie naudoja;

• kokie pramoniniai protokolai naudojami;

• kurios sistemos komunikuoja tarpusavyje;

• kokie įrenginiai turi ryšį su IT infrastruktūra ar internetu;

• kokių žinomų pažeidžiamumų turi naudojamos sistemos.

OT saugumo sprendimai leidžia automatiškai identifikuoti įrenginius ir sukurti realų technologinės infrastruktūros vaizdą.

Pasyvus OT tinklo stebėjimas

Aktyvus tradicinis IT infrastruktūros skenavimas ne visada tinkamas pramoninėms sistemoms.

Senesni PLC, valdikliai ar kiti specializuoti įrenginiai gali būti jautrūs neįprastoms užklausoms, todėl aktyvus skenavimas gali turėti įtakos jų veikimui.

Dėl šios priežasties OT aplinkose dažnai naudojamas pasyvus tinklo stebėjimas.

Analizuojamas jau egzistuojantis tinklo srautas, nesiunčiant papildomų užklausų į technologinius įrenginius.

Tai leidžia identifikuoti sistemas, jų komunikaciją ir potencialias rizikas nesutrikdant gamybos ar kitų technologinių procesų.

IT ir OT tinklų segmentavimas

Vienas svarbiausių OT saugumo principų – tinkamas infrastruktūros segmentavimas.

IT ir OT sistemos neturėtų veikti viename nekontroliuojamame tinkle.

Projektuojame saugumo zonas ir kontroliuojamus ryšius tarp:

• verslo IT infrastruktūros;

• IT/OT DMZ;

• gamybos ir technologinių tinklų;

• SCADA sistemų;

• valdymo stočių;

• PLC ir kitų valdiklių;

• inžinerinių darbo vietų;

• išorinių tiekėjų ir partnerių.

Ryšiai tarp zonų kontroliuojami ugniasienėmis ir kitais saugumo mechanizmais.

Tinkamas segmentavimas padeda apriboti galimos kibernetinės atakos plitimą.

Pramoninės ugniasienės

OT aplinkose gali būti naudojamos specializuotos ugniasienės, gebančios analizuoti ne tik standartinius tinklo protokolus, bet ir pramoninių sistemų komunikaciją.

Tai suteikia galimybę tiksliau kontroliuoti ryšius tarp technologinių sistemų ir leisti tik tuos duomenų srautus, kurie reikalingi konkrečiam procesui.

Ugniasienės gali būti naudojamos tiek IT ir OT riboje, tiek segmentuojant pačią OT infrastruktūrą į mažesnes saugumo zonas.

Saugus nuotolinis prisijungimas

OT infrastruktūros priežiūrai dažnai reikalinga išorinių specialistų, įrangos gamintojų ar integratorių prieiga.

Nekontroliuojama nuotolinė prieiga gali tapti vienu pavojingiausių kelių į kritines sistemas.

Todėl nuotolinis prisijungimas turi būti centralizuotai valdomas.

Gali būti naudojama:

• daugiafaktorė autentifikacija (MFA);

• individualios vartotojų paskyros;

• privilegijuotų prieigų valdymas (PAM);

• prieigos suteikimas ribotam laikui;

• prieiga tik prie konkrečių sistemų;

• administravimo sesijų registravimas;

• vartotojų veiksmų auditas.

Tai leidžia išoriniams specialistams atlikti reikalingus darbus nesuteikiant nekontroliuojamos prieigos prie visos OT infrastruktūros.

OT pažeidžiamumų valdymas

Pramoninėse sistemose programinės įrangos atnaujinimas dažnai yra sudėtingesnis nei tradicinėje IT aplinkoje.

Kai kurios sistemos veikia nepertraukiamai, jų sustabdymas galimas tik suplanuoto technologinio aptarnavimo metu, o atnaujinimus gali reikėti suderinti su įrangos gamintoju.

Todėl OT pažeidžiamumų valdymas turi būti pagrįstas rizika.

Svarbu suprasti:

koks pažeidžiamumas egzistuoja;

ar jis realiai išnaudojamas konkrečioje infrastruktūroje;

kokį poveikį galėtų turėti jo išnaudojimas;

kokios kompensuojančios saugumo priemonės gali būti pritaikytos, jei atnaujinimo iš karto įdiegti negalima.

Tokiu būdu pažeidžiamumai valdomi ne vien pagal jų techninį kritiškumą, bet ir pagal realų poveikį technologiniam procesui.

Anomalijų ir kibernetinių grėsmių aptikimas

OT tinklo komunikacija dažnai yra labiau nuspėjama nei tradicinėje IT infrastruktūroje.

Tie patys įrenginiai reguliariai komunikuoja tarpusavyje naudodami konkrečius protokolus ir komandas.

Todėl nukrypimas nuo įprastos elgsenos gali būti svarbus saugumo signalas.

OT stebėjimo sistemos gali padėti aptikti:

• naujus arba nežinomus įrenginius;

• neįprastus ryšius tarp sistemų;

• naujų protokolų naudojimą;

• netikėtus konfigūracijų pakeitimus;

• įtartinas valdymo komandas;

• galimus pažeidžiamumų išnaudojimo bandymus;

• neautorizuotą prieigą;

• kitus nukrypimus nuo įprastos infrastruktūros veiklos.

OT incidentų aptikimas ir reagavimas

Kibernetinis incidentas OT aplinkoje gali turėti kitokias pasekmes nei tradicinėje IT infrastruktūroje.

Netinkamas reagavimo veiksmas gali sutrikdyti technologinį procesą arba paveikti fizinės įrangos veikimą.

Todėl reagavimo procedūros turi būti pritaikytos konkrečiai OT aplinkai.

Svarbu iš anksto žinoti:

• kurios sistemos yra kritinės;

• kokius įrenginius galima izoliuoti;

• kokių sistemų negalima išjungti be papildomo suderinimo;

• kaip turi bendradarbiauti IT, OT ir kibernetinio saugumo komandos;

• kaip bus atkuriama infrastruktūra po incidento.

OT saugumo įvykiai gali būti integruojami su SIEM ir SOC/MDR, suteikiant saugumo komandai bendrą IT ir OT aplinkos matomumą.

OT saugumas ir Zero Trust

Zero Trust principai gali būti pritaikomi ir OT infrastruktūroje.

Pagrindinis tikslas – neleisti vartotojams, įrenginiams ar sistemoms komunikuoti vien todėl, kad jie yra vidiniame organizacijos tinkle.

Prieiga turi būti suteikiama tik ten, kur ji būtina konkrečiam technologiniam procesui.

Tai galima įgyvendinti naudojant segmentavimą, prieigos kontrolę, autentifikavimą, privilegijuotų paskyrų valdymą ir nuolatinį infrastruktūros stebėjimą.

OT saugumo architektūra

Efektyvus OT saugumas nėra vienas produktas.

Jį sudaro tarpusavyje susiję apsaugos sluoksniai.

Projektuojant OT saugumo architektūrą vertiname tinklo topologiją, technologinius procesus, kritines sistemas, IT ir OT sąsajas, nuotolines prieigas ir esamas saugumo priemones.

Remdamiesi šia informacija galime suprojektuoti tikslinę saugumo architektūrą:

Matomumas → Segmentavimas → Prieigos kontrolė → Pažeidžiamumų valdymas → Grėsmių aptikimas → Reagavimas į incidentus.

Toks požiūris leidžia saugumo priemones diegti nuosekliai, atsižvelgiant į realias organizacijos rizikas.

IEC 62443 ir OT saugumo principai

Projektuojant pramoninių sistemų saugumą gali būti vadovaujamasi tarptautiniu IEC 62443 standartų rinkiniu.

Vienas svarbių architektūrinių principų – OT infrastruktūros skirstymas į saugumo zonas ir kontroliuojamus ryšius tarp jų.

Toks modelis padeda struktūrizuoti sudėtingą pramoninę infrastruktūrą ir pritaikyti skirtingo lygio saugumo priemones pagal sistemų kritiškumą bei riziką.

OT saugumas ir NIS2

Energetikos, transporto, vandens, gamybos ir kitų svarbių sektorių organizacijoms kibernetinis atsparumas gali būti tiesiogiai susijęs su jų gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą kritinių paslaugų teikimą.

Todėl vertinant NIS2 pasirengimą svarbu neapsiriboti tik tradicine IT infrastruktūra.

Jeigu organizacijos veikla priklauso nuo OT ar ICS sistemų, į bendrą kibernetinių rizikų valdymo procesą turi būti įtraukiamos ir šios sistemos.

OT infrastruktūros matomumas, segmentavimas, prieigos kontrolė, pažeidžiamumų valdymas, incidentų aptikimas ir veiklos tęstinumas gali būti svarbios platesnio NIS2 pasirengimo proceso dalys.

Saugumas neturi stabdyti technologinio proceso

OT aplinkoje kibernetinio saugumo priemonės turi būti diegiamos itin atsargiai.

Sprendimas, kuris puikiai veikia tradicinėje IT infrastruktūroje, gali būti netinkamas sistemai, kuri turi nepertraukiamai valdyti gamybos liniją ar kitą kritinį procesą.

Todėl projektuodami OT saugumą vertiname ne tik kibernetines rizikas, bet ir:

• technologinio proceso kritiškumą;

• įrangos gyvavimo ciklą;

• galimybes atlikti atnaujinimus;

• leistiną sistemų prastovą;

• naudojamus pramoninius protokolus;

• įrangos gamintojų reikalavimus;

• fizinės saugos aspektus.

Tikslas – didinti kibernetinį saugumą nesukuriant papildomos rizikos pačiam technologiniam procesui.

Kodėl AVEDUS?

IT ir OT saugumo kompetencija

Vertiname visą infrastruktūrą – nuo tradicinio IT tinklo iki kritinių pramoninių sistemų ir jų tarpusavio sąsajų.

Saugumas pagal realią riziką

OT aplinkoje prioritetus nustatome atsižvelgdami ne tik į techninį pažeidžiamumą, bet ir į galimą poveikį technologiniam procesui.

Nuo matomumo iki incidentų aptikimo

Galime apjungti OT įrenginių matomumą, tinklo segmentavimą, prieigos kontrolę, pažeidžiamumų valdymą ir grėsmių stebėjimą į vientisą saugumo architektūrą.

Integracija su IT saugumo infrastruktūra

OT saugumo sprendimus integruojame su ugniasienėmis, identiteto valdymo, SIEM, SOC/MDR ir kitomis organizacijos naudojamomis saugumo sistemomis.

Nuo vertinimo iki įgyvendinimo

AVEDUS gali įvertinti esamą OT saugumo būklę, suprojektuoti tikslinę architektūrą, įdiegti reikalingus sprendimus ir užtikrinti jų tolesnę priežiūrą.